Savaitė be Automobilio ir Keletas Idėjų Kaunui

Savaitė be Automobilio ir Keletas Idėjų Kaunui

Ką darytum, jei savaitei užkastum automobilio raktelius kieme?

Radai bent 3 judėjimo būdus, kurie padėtų nusigauti iki darbo, universiteto, parduotuvės ar dar ko?

Prieš gerą mėnesį aš sau mečiau va tokį iššūkį. Savaitę laiko stebėjau, kiek Kaune esantis viešasis transportas gelbės, kai kaip ir neturi savo automobilio.

Išgyvenau. Bet yra kur pasitempti!

Nors gyvenu 2 km nuo darbo, 3 km nuo miesto centro, 4 km nuo Senamiesčio, o 3 km spinduliu galiu rasti visus reikalingus prekybos centrus, mintis, kad teks verstis be automobilio, kėlė šiokį tokį nerimą.

Aišku, dažnai išsiverčiu tiesiog eidamas pėstute, tačiau kai turi šeimą, porą vaikų, du darbus ir dar daug kitos veiklos, po miestą tenka keliauti daug. Ir dažnai. Toks gyvenimo ritmas – puikios sąlygos patikrinti realų Kauno susisiekimo patogumą.

Tą savaitę, kai nenaudojau savo automobilio, transportui išleidau 28,31 eurų. Iš jų 4 eurus atseikėjau viešajam transportui, 24,31 eurų – CityBee mašiniukams. Tiesa, dukart ėmiau išgelbėk draugą kortą, kur skambinau draugams, kad pakeliui važiuodami mane prigriebtų ir pametėtų, kur reikia.

Ar sutaupiau palyginti su nuosavo automobilio naudojimu? Laiko atžvilgiu, manau, užtrukau ilgiau, nes visas transportas buvo ne kieme, kaip savas automobilis, tad vienu ar kitu atveju tekdavo paėjėti iki jo. Viena juokingesnių situacijų buvo, kai reikėjo vesti Martį į darželį – pėdinom iki mašinos kokį kilometrą. Spėju beveik tiek, už kiek yra ir darželis… 🙂

Šiaip likau maloniai nustebęs, kad miesto centrą autobusu galiu pasiekti per porą minučių. Viešasis transportas itin džiugino. Čia išnyksta skubėjimo jausmas, o dar ir abu mažieji kikiliai laimingi!

CityBee, nors ir su savo niuansais, irgi džiugino. Smagu vien tai, kad dažnai sėdi už naujo automobilio vairo ir leki ten kur reikia. O moki tik tiek, kiek važiuoji. Čia Kaja vis spėliodavo į kokią mašiną papulsim.

Svarstant racionaliai, man, kaip ne itin ūkiškam žmogui, naudotis ne savo transportu yra cool, nes nereikia sukti galvos apie nemėgstamus darbus. Tepalų keitimas, siurbimas, klausymasis, kuri čia granata barška – kažkaip ne mano stichija. Tad eksperimentas, turiu pripažinti, buvo įdomi patirtis. Nors jis truko neilgai ir pagyvenus be nuosavo automobilio, pavyzdžiui, mėnesį, matyt, išryškėtų daugiau niuansų. Vis dėlto jis leido pamatyti, ką Kaune galima pakoreguoti, kad judėjimas iš taško A į tašką B būtų patogus pasirinkus bet kurį susisiekimo būdą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos mieste..

Tad Kaunui surašiau keletą (asmeninių) minčių.

1. Daugiau dviračių takų

Čia neturėtų būti sudėtingas klausimas – kuo geresnė infrastruktūra ir kuo saugiau galima keliauti dviračiu (arba riedlente, paspirtuku), tuo žmonės mieliau paliks automobilius garažuose, o laikui bėgant, galbūt, jų visai atsisakys. Pažiūrėkite į Savanorių ir Taikos prospektus, kurie yra pagrindinės arterijos, nešančios daugybę kauniečių kiekvieną dieną. Ten važiuojamoji dalis, iš esmės, skirta tik automobiliams – gali važiuoti dviračiu, bet saugiai tikrai nesijausi.

Lieka šaligatviai, bet jais važiuojant reikės daugybę kartų sustoti ir nulipti nuo dviračio, nes teks jį nusivesti nuo šaligatvio bortelių. Akivaizdu, juos tiesusieji negalvojo, kad borteliais riedės dviračiai. Ir taip daugelyje miesto vietų. Jeigu jau nėra pinigų tikriems dviračių takams, gal galima tiesiog sutvarkyti bortelius ir padaryti, kad ant jų būtų galima užvažiuoti ir nuvažiuoti?

2. Daugiau „CityBee“ automobilių ir jų statymo vietų

„CityBee“ automobiliai ir automobilių dalijimosi paslaugos, mano įsitikinimu, yra viena svarbiausių modernių miestų sudedamųjų dalių. „CityBee“ paslaugomis pasinaudodavau ir anksčiau, tad man jos buvo įprastas pasirinkimas, kai reikia alternatyvaus transporto ar papildomo automobilio. Atsisakius nuosavo automobilio, „CityBee“ tiesiog teko naudotis kiek dažniau.

Įvertinęs visą naudojimo patirtį galiu drąsiai teigti – norėtųsi, kad Kaune būtų daugiau „CityBee“ automobilių ir daugiau jų statymo vietų. Eksperimento metu teko ne kartą paėjėti iki laisvo „CityBee“ automobilio. Vienas didelio atstumo atvejų ir privertė griebtis draugo pagalbos. Tiesa, aš nieko prieš ir pasivaikščioti. Turint omenyje, kad Kauną galėčiau tikrąja ta žodžio prasme apibėgti, ėjimas man nebuvo iššūkis. Iš kitos pusės, daugiau patogumo dar niekam nepakenkė.

3. Uždrauskime gatvėje posūkį į kairę

Esu skaitęs, kad UPS kompanijos kurjeriai niekada nesuka gatvėje į kairę. Pasirodo, tai yra ne šiaip sau priimtas sprendimas. Atlikti tyrimai rodo, kad posūkiai į kairę yra ne tik pavojingi, bet juos atliekant sugaištama daug laiko. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad ne kartą mačiau, kaip spūstis akimirksniu paralyžiuoja gatvėje eismą tik todėl, kad kažkas iš gatvės nori įsukti į kiemą. Priešpriešinio eismo dalyviai to vairuotojo nepraleidžia, jis laukia, o už jo laukia ir nervinasi dešimtys kitų vairuotojų.

4. Supaprastinkime viešojo transporto bilietų įsigijimą

Man atrodo, gyvename per moderniame pasaulyje, kad vis dar būtų privalu pirkti fiziškai apčiuopiamus viešojo transporto bilietus, už kuriuos mokėtume iš kišenės ištrauktais centais. Įprasti bilietai turi išlikti, nes kai kurie šiuolaikišku būdu tiesiog nenorės ar nemokės naudotis. Tačiau dauguma, tikiu, būtų labai laimingi, jei užtektų tik spustelėti mygtuką telefone. Na, panašiai kaip statant automobilį. Palikau jį – įjungei telefone skaitiklį, reikia važiuoti – išjungei. Kaip būtų puiku, jei taip būtų galima daryti įlipus į autobusą ar troleibusą. Ir nereikia jokių banko pavedimų daryti – viskas, pavyzdžiui, įtraukiama automatiškai į mobiliojo ryšio sąskaitą.

5. „Išmanizuokime“ automobilių statymą

Pritraukime verslininkus, kurie kuria automobilių statymo sistemas ir padėkime jiems eksperimentuoti, kad kuo greičiau atsirastų galimybė iš anksto matyti laisvas gatvėse esančias automobilių statymo vietas. Būtent vietų statyti mašiną ieškotojai dažnai drumsčia eismo tėkmę.

Viename straipsnyje skaičiau, kad tokiuose didmiesčiuose kaip Niujorkas žmonės, ieškodami laisvos vietos automobilio pastatymui, per metus sugaišta beveik 400 valandų. Kitaip tariant, žmonės kasmet 16 dienų nervinasi, pyksta ant kitų ir viso pasaulio vien todėl, kad suka ratus gatvėse ir aklai ieško, kur galėtų įkišti automobilį. O jeigu tai sunkiai besiorientuojantys svečiai iš kitų miestų, kyla ne tik nepatogumų, bet ir pavojingų situacijų.


P.s. Kadangi tai buvo jau gana seniai – sulaukiau net reakcijų iš Kauno m. savivaldybės žmonių:

tadas metelionis, kauno miesto savivaldybė


P.s. Nežinau kodėl, bet tu pasirinkai savo itin brangų laiką skirti mano tekstui ir mintims. Žinok, geras jausmas ir už tai esu dėkingas. Jei nori, kad nereiktų sukti galvos, kada pasirodys kitas tekstas – brūkštelk čia savo vardą ir el. paštą.